Pilkapiai ─ tai raktas į mirusiųjų pasaulį

Pilkapis, Wikipedia nuotr.

Laidojimo apeigos senos kaip pasaulis. Jau pirmykščiai žmonės laidojo mirusiuosius. Esama užuominų, kad jau žiloje senovėje tikėta pomirtiniu gyvenimu. Toks požiūris nėra be pagrindo. Buvo tikimasi, jog velioniai prisikels. Todėl suprantama, kad su velioniu laidojami ir daiktai, jų galėjo prireikti po mirties. Ši tradicija gyvavo Senovėje ir ankstyvaisiais viduramžiais.

Tiltas į kitą pasaulį

Senosiose Šiaurės ir Vakarų Europos religijose gamta, ypač gamtos reiškiniai, atliko svarbų vaidmenį. Medžiai, upės, ežerai, rūku apsitraukusi pieva – viskas turėjo ypatingą reikšmę. Perėjimui į dvasių pasaulį rinktasi daug vietų. Ypač tiko urvai, tai – dieviškų būtybių gyvenamoji vieta. Senovėje žmones siejo ypatingas ryšys su gamta. Todėl nestebina faktas, kad žmonės laidoti gamtoje.

Kuo skiriasi pagoniški ir krikščioniški kapai viduramžiais? Krikščioniai laidodavo žmones bažnyčios pašonėje. Yra ir panašumų – laidojant mirusiuosius, žmonės rinkdavosi dvasinę reikšmę turinčią vietą, taip palengvinant kelionę į pomirtinį gyvenimą.

Senojo pasaulio kapai

Visais laikais ant kapų statyti paminklai. Šiaurės Europoje mirusieji laidoti jau akmens amžiuje, kapą apdėliojant akmenimis arba laidojant pilkapio viduje. Šis ritualas buvo paplitęs ir ankstyvaisiais viduramžiais. Pilkapiai nebuvo vienodi. Romėnų istorikas Tacitas savo veikale „Germania“ aprašė germanus, kurie palaikus degindavo, o pelenus palaidodavo po kalva. Randama ir iš akmenų bei medžio suręstų kapaviečių, kuriose kartu su nesudegintu kūnu palikta daiktų. Be brangių papuošalų, ginklų, namų apyvokos daiktų ir net karo vežimo, archealogai randa paaukotų gyvūnų ir net vergų. Išskirtiniais atvejais kapavietės vidaus sienos puoštos drožiniais ar graviūromis. Buvo tikima, kad po mirties velionis prisikels ir jam prireiks visko, kas praėjusiame gyvenime buvo miela ir brangu. Todėl daiktų kiekis ir vertė turėjo atitikti mirusiojo statusą.

Taip prabangiai laidoti ne tik vyrai. Randama ir žinomų moterų kapų, tiesa, jie neprilygsta vyrų kapams. Kapavietės kalvos skersmuo gali siekti ir 100 m., o aukštis – 10 m.

Garsiausiems vikingų valdovams ir jų žmonoms pilti ypatingų formų pilkapiai. Svarbiausi valstybės veikėjai laidoti kartu su kariniais laivais, vienu vertingiausių turtų. Tokie archealoginiai radiniai kaip anglosaksų valdovo šalmas Anglijoje ir Osebergo laivas Norvegijoje leidžia iš arčiau pažvelgti į laidojimo apeigas. Kartais laivas su vertingu kroviniu pirmiausiai būdavo sudeginamas, o po to užkasamas. Archealoginiai radiniai sutampa su amžininkų danų istoriko Sakso Gramatiko ir arabų poeto Ibn Fadlan šaltiniais.

Prisikėlusių mirusiųjų baimė

Mirtis ir mirimas visada buvo vienas iš dalykų, atnešančių ne tik gedulą, bet ir baimę, ypač mirusiųjų. Krikščionys senuosius pagonių kapus laikė blogio vieta. Ypač bijota kapų dvasių, dar vadintų „draugr“, išvertus iš skandinavų kalbų tai reiškia – kenkėjiška dvasia. Nuo plėšikų šis pramanas neapsaugodavo – daugybė kapų išgrobstyti. Galbūt, tai viena iš priežasčių, kodėl mirusieji deginti kartu su visomis gėrybėmis.

Krikščionybė ir pilkapių gyvavimo pabaiga

Krikščionybės paplitimas lėmė senųjų laidojimo apeigų baigtį. Velioniai puošti tik mirusiojo šalmu ir laidoti greta bažnyčios. Žmonės nustojo tikėti, kad pomirtiniame gyvenime mirusiesiems prireiks žemiškų gėrybių. Nepaisant to, ankstyvaisiais viduramžiais krikščioniškuose kapuose dar kartais randama daiktų. Daroma prielaida, jog senosios tradicijos ne iškart buvo išstumtos, reikėjo pereinamojo laikotarpio iki kol naujos apeigos bus pilnai priimtos.

Iki mūsų laikų išliko įspūdingas kultūros palikimas, kuris, vargu, ar iškeliavo į anapilį. Šis pasaulis jiems nebuvo paskutinė stotelė, o tik naujos kelionės pradžia. Tiek žmonės, tiek bažnyčia tiki pomirtiniu gyvenimu, ši tema išlieka aktuali iki šių dienų.

PILKAPIAI MIRTIS PAGONYS KRIKŠČIONYBĖ
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Šiandien MO muziejuje žurnalistai ir nuomonės lyderiai pirmą kartą išvydo „Lexus ES“ flagmano sedano prototipą, kuris 2019 metais pasieks Europą. Vilniuje pristatytas „Lexus ES“ – naujojo modelio prototipas Lietuvoje buvo demonstruojamas tik keletą dienų. 2019 metų sausį pasirodysiančio „ES“ modelio pagrindas – visiškai nauja platforma, suteikusi galimybę padidinti salono erdvę ir pagerinti automobilio valdymo savybes. Kaip teigia „Lexus Vilnius“ vadovas E...
Įvykiai
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ jau aštuntą kartą po visą Lietuvą skleidžia žinią – dalinkimės skaitymo šviesa ir dovanokime naujų knygų šalies bibliotekoms. Kasmet ši akcija iš naujo papildo bibliotekų lentynas ir skaitytojų gretas. Tačiau neretai bibliotekos turi vos vieną populiarios knygos egzempliorių, kurio eilėje po keletą mėnesių laukia dešimtys skaitytojų. Todėl šiais metais „Knygų Kalėdos“ k...
Įvykiai
Įvertinęs vienų iš geriausių aukštųjų mokyklų pasaulyje, tokių kaip Masačusetso technologijų institutas, Stanfordo, Honkongo ir Edinburgo universitetai, patirtį, Vilniaus universitetas (VU) dar daugiau dėmesio skirs bendrųjų studentų kompetencijų – kritinio mąstymo, analitikos, darbo komandoje, lyderystės ir kitų – ugdymui. Šis uždavinys šiais metais tapo universiteto strateginio plano dalimi. Pasak projekto grupės vadovo, karjeros projektų koordinatoriaus...
Įvykiai
Žiema ne už kalnų ir nors jau pamiršome musių zyzimą, kovą su geliančiais uodais – nemalonūs ir namuose tikrai nelaukiami tarakonai žiemos miegu nemiega, o aktyviai drumsčia mums ramybę. Tarakonai – pavojingų ligų platintojai Ūsuotieji vabzdžiai kuria nešvaros įspūdį, jie potencialiai platina įvairius  ligų sukėlėjus. Kadangi tarakonai minta pačiu įvairiausiu organiniu maistu (dažniausiai atliekomis), jie perneša bakterijas ir ligų sukėlėjus. Jei tarakonai...
Laisvalaikis
Vieniems šeimos tradicijos yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, o kitiems jos neatsiejamos nuo mamos ar močiutės sekmadieninių blynų kvapo. Šiandien modernias šeimų tradicijas kuria, jomis dalijasi socialiniuose tinkluose ir įkvepia kitus ne viena žymi Lietuvos šeima. Štai trijų vaikų tėtis, tinklaraštininkas Simonas Urbonas šią vasarą su šeima apkeliavo Lietuvą per 40 dienų, o buvusio krepšininko Arvydo Macijausko žmona, kūrybinės studijos „Džimba“ ch...
Sveikata
Mūsų odos ir plaukų grožis priklauso nuo to, kaip jais rūpinsimės. Ypač tai aktualu žiemą. Žiema – tikras išbandymas mūsų kūnui, o darganoti, šalti orai kaipmat nualina ir odą, ir plaukus. Taigi kaip šaltuoju metų laiku tinkamai puoselėti savo grožį? Kokios priemonės – pačios efektyviausios? 10 odos priežiūros patarimų šaltajam sezonui: Veido, o ir kūno odai plauti netiks karštas vanduo, sausinantis ją. Dušo srovė turėtų būti ne šiltesnė nei kambario tempe...
Įvykiai
Pirkėjų krepšeliuose lapkritį vis dažniau atsiduria mandarinai, o gruodį mandarinai tampa pačiu populiariausiu vaisiumi Lietuvoje. Mandarinų tiekėjai daugiausia darbo turi būtent nuo lapkričio iki sausio – šiuo laikotarpiu į parduotuves iškeliauja daugiausia šių sultingų ir kvapnių vaisių. O švenčių laukiantys lietuviai lukštena juos biuruose ir namuose – tuomet staiga pakvimpa Kalėdomis. Artėjant šaltajam sezonui, lapkričio mėnesį, mandarinų paklausa prad...
Įvykiai
Nusipirkai gėrimą – sumokėjai užstatą; pakuotę grąžinai – užstatą atgavai. Tiek su užstato sistema susiduriame mes. Bet šis paprastas 10 ct sumokėjimo ir atsiėmimo mechanizmas – tik ledkalnio viršūnė. „Užstato sistema sukurta taip, kad pagrindiniai jos grandžiai – eiliniam vartotojui – ji būtų kuo paprastesnė ir aiškesnė. Tuo metu tarp gėrimų gamintojų, pardavėjų ir USAD vykstančių procesų mastai gerokai didesni ir sudėtingesni“, – sako užstato sistemą adm...
Įvykiai
Lapkričio 15-ąją minima jau penktoji Europos muzikos terapijos diena. „Muzika mane išjudina“ (Music Moves Me) – toks šių metų Europos muzikos terapijos dienos šūkis. Muzika sužadina mūsų emocijas ir sukelia norą judėti – tai poveikis, darantis įtaką žmonių sveikatai, todėl muzikos terapija dažnai taikoma pacientams. Minint Europos muzikos terapijos dieną, pasikalbėjome su jungtinės Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) ir Lietuvos muzikos ir te...