Mokslininkai išsiaiškino, kodėl šikšnosparniai sensta lėtai

Šikšnosparnis

Jau nuo seniausių laikų svajojame gyventi amžinai. Ieškodami naujų įžvalgų apie senėjimą, kurios, galbūt, galėtų prailginti žmonių gyvenimą, mokslininkai tyrė gyvūnų rūšis, kurios, palyginus su panašiomis, gyvena ypač ilgai. Pora ilgaamžių rūšių – Afrikoje gyvenantis pilkasis smėlrausis ir Amerikoje gyvenantis balinis vėžlys, dabar išsiaiškinta, kad ir šikšnosparniai gyvena ilgai, jie sensta ypač lėtai.

Dublino universiteto kolegijos mokslininkė Ema Teeling su savo komanda atskleidė, kad šikšnosparniai genomuose turi natūralų apsauginį mechanizmą prieš senėjimą. Šis atradimas publikuotas moksliniame žurnale „Science Advances“. Chromosomų galuose esančios telomeros apsaugo chronomosas nuo pažeidimų. Jos panaudojamos dalinantis kol galiausiai suyra. Be jų ląstelės negali toliau dalintis ir dėl to miršta. Telomeros trumpėja ir šikšnosparniuose, tačiau lyginant su žmonėmis – kur kas lėčiau. Telomeros netiesiogiai veikia senėjimą, jų būklė koreliuoja su ilga gyvenimo trukme.

Nepaisant mažo dydžio šikšnosparniai gyvena labai ilgai

Paprastai vidutinė žinduolių gyvenimo trukmė priklauso nuo jų kūno dydžio, pvz. apie 20 g. sveriančios naminės pelės gyvena iki trejų metų, drambliai gali gyventi iki 70 m., o žmogbeždžionės ir banginiai gyvena labai ilgai. Įvairūs gyvūnai atsiveda palikuonių skirtingu metu pvz., trumpai gyvenantys žinduoliai dažnai atsiveda, tuo tarpu drambliai jauniklių atsiveda bent kas pora metų.

Didžiųjų (Myotis myotis) ir Bechšteino pelėausių rūšių šikšnosparniai turėtų gyventi palyginus trumpai. Šie gyvūnai sveria 10-30 g. maždaug kaip naminė pelė, gyvenanti iki trejų metų. Tačiau šiksnosparniai gali gyventi ypač ilgai. Sibire užfiksuotas 7 g. sveriantis Branto pelėausis išgyvenęs 42 metus.

Ištirtos 493 šikšnosparnių rūšys

Tam kad išsiaiškintų šių gyvių ilgaaažiškumo paslaptį, E. Tyling komanda tyrė 493 rūšių šikšnosparnius. Iš jų sparnų mokslininkai paėmė audinių mėginius ir izoliavo chromosomas . Šikšnosparnių, kaip ir žmonių, chromosomų galuose aptikta telomeros.

Dalijantis chromosomos padvigubėja, o telomeros šiek tiek sutrumpėja. Greifsvaldo universiteto profesorius Sebastianas Pachmelis aiškina: „Kiekvieną kartą dalijantis DNR grandinė šiek tiek sutrumpėja“. Kai DNR daug kartų pasidalija, telomeros pasidaro tokios trumpos, kad „ląstelės sensta ir ilgainiui žūsta“.

Telomeras prailginantis fermentas

Apibendrinusi ankstesnį 2017 m. mokslinį tyrimą, Gerardo Kerto mokslininkų komanda teigia, kad Bechšteino pelėausiai beveik nesensta. Šių gyvių organizmuose esančios telomeros beveik tokios pačios kaip ir jauniklių. Tai paaiškina, kodėl kai kurie šikšnosparniai gyvena ypač ilgai.

Esmė tame, kad kai kurių šikšnosparnių telomeros vos vos patrumpėja, dėl to nereikia telomerazės fermento, kuris prailgina telomeras, kurios sutrumpėja DNR dažnai dalijiantis. Deja, telomerazė padeda daugintis vėžinėms ląstelėms. Todėl šis fermentas negali būti taikoma kaip priemonė nuo senėjimo. Mokslininkai aktyviai ieško atsakymo, kodėl pilkieji smėlrausiai, kuriuose veikia telomerazė ypač aktyviai, nesuserga vėžiu.

Tirdami šikšnosparnių ilgaamžiškumą, mokslininkai neaptiko didelio telomerazės aktyvumo. G. Pachmelis aiškina: „Gali būti, kad ilgaamžiškumą lemia du svarbūs genai – ATM ir SETX“. Genas koduoja baltymą, jų užduotis yra stabilizuoti telomeras. Kol kas nežinoma, kaip tai vyksta bei kodėl šikšnosparniai, turintys mažesnes telomeras gyvena ypač ilgai.

ŠIKŠNOSPARNIAI SENĖJIMAS EmaTeeling telomoros
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad privalu laikytis žvejybos ant ledo reikalavimų ir elgtis atsakingai. Artimiausiomis dienomis, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT), ledo danga jau susidarys ir vidutinio gylio ežeruose. Ledas laikomas nesaugiu, jeigu yra plonesnis nei 7 cm. Jis formuojasi nuo priekrantės zonos, todėl yra saugus tik...
Laisvalaikis
Arbata yra vienas populiariausių gėrimų visame pasaulyje, tad nenuostabu, jog metuose egzistuoja ypatinga diena, skirta būtent šiam gėrimui. Tai – gruodžio 15-oji, Tarptautinė arbatos diena. Šios dienos sukūrimo idėja egzistavo daugelį metų, tačiau veiksmų buvo imtąsi prieš kiek daugiau nei dešimtmetį. Pirmieji šventiniai renginiai vyko 2005 metais Delyje ir 2006 metais Šri Lankoje. Tarptautinė arbatos diena nebuvo sukurta tam, kad tądien išgertumėte vienu...
Sveikata
Kraujo donorystė ir profesionalus ar aktyvus sportas suderinama, jei abi šios veiklos yra planuojamos iš anksto. Paaukojus kraujo į treniruotes reikėtų grįžti palengva, nepervargti, prižiūrėti mitybą“, – pataria klubo Vilniaus „Rytas“ treneris Evaldas Kandratavičius. Jo treniruojamų krepšininkų manymu, didelis privalumas, jei sportuojantis žmogus aukoja kraujo. Kraujo donorystė svarbi ir sportininkams Vilniaus „Rytas“ klubo krepšininkas Mindaugas Girdžiūna...
Įvykiai
Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų vieningai skelbia palaikymą mokytojams ir rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“. Sekmadienį, 14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės. Su mokytojais ir už mokytojus. Šia akcija norima parodyti, kad pedagogai yra ne vieni ir  visuomenė solidarizuojasi su mokytojais ir kad  kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu.  14 valandą gyva žmonių grandine susikabins rankomis...
Įvykiai
Gruodžio 3 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko padėkos vakaras, į kurį  susirinko daugiau nei keturi šimtai savanorių iš visos Lietuvos, paskyrusių savo laiko Lietuvai – įvairioms savanorystės veikloms. Filharmonijoje vyko vieno iš kertinių valstybės atkūrimo šimtmečio projektų „Šimtmečio dovanos“ finalinis renginys. Vos kiek daugiau nei prieš metus startavęs „Šimtmečio dovanų“ projektas suvienijo daugiau nei 400 000 žmonių, kurie Lietuvai padova...
Sportas
Vilniaus „Rytas“ (9-3) patyrė trečiają nesėkmę „Betsafe-LKL“ čempionate. Vilniečiai namuose, „Siemens“ arenoje rezultatu 83:94 (12:24, 20:25, 26:20, 25:25) nusileido Panevėžio „Lietkabeliui“ (8-5). Pirmuosius susitikimo taškus taikliais baudų metimais pelnė D.J Seeley. Netrukus taikliu tritaškiu atsakė „Lietkabelio“  komandos naujokas – Vaidas Kariniauskas. Ilgainiui penkis taškus iš eilės pelnė dar vienas ką tik į Panevėžį persikėlęs krepšininkas Stefanas...
Gamta
„Pastarąjį dešimtmetį Kalėdos daug dažniau būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reikėtų tikėtis Kalėdų be sniego“, – portalui LRT.lt sako VU Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, klimatologas Justinas Kilpys. Kad per šventės galėsime džiaugtis sniegu, negarantuoja ir etnologas Libertas Klimka, kuris dar rudenį pasinaudojo liaudies išmintimi ir nuspėjo, kad žiema bus be didesnių šalčių.  Galimi staigūs svyravimai ir Kalėdos b...
Laisvalaikis
Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (...
Laisvalaikis
Į Lietuvą, Vilniaus „Siemens“ areną, pirmą kartą atvykstančios trupės „The Illusionists“ magas portugalas Luis de Matos vadinamas Magijos meistru. Jis magijos klasikos ekspertas, sukaupęs daugiau nei 5 tūkst. magijos knygų, parašytų nuo XVI a., biblioteką ir pelnęs ne vieną dešimtį garbių apdovanojimų. Per futbolo stadiono Porto mieste, Portugalijoje, atidarymą jis vienu metu pradangino 52 001 šilkinę nosinaitę ir pateko į Gineso rekordų istoriją. „Aš esu...